Darbo sutarties rūšys Lietuvoje: neterminuota, terminuota, projektinė ir sezoninė

Informacija atnaujinta 2026 m. spalio 31 d.

Daugelis žmonių, ieškančių darbo ar rengiančių darbo sutartį, mano, kad pasirinkti reikia tik tarp „neterminuotos“ ir „terminuotos“ sutarties. Iš tikrųjų Darbo kodekso 66 straipsnyje išvardytos aštuonios darbo sutarčių rūšys, o nuo pasirinktos rūšies priklauso daug dalykų: kiek laiko galite dirbti, kaip sutartis pasibaigs, ar jums priklausys išeitinė išmoka ir kokių įspėjimo terminų turės laikytis darbdavys. Šiame straipsnyje išsamiai aptariame keturias rūšis, apie kurias žmonės klausia dažniausiai: neterminuotą, terminuotą, projektinę ir sezoninę. Likusias rūšis apžvelgiame trumpiau.

Kiek darbo sutarčių rūšių numato Darbo kodeksas

Darbo kodekso 66 straipsnio 1 dalyje nurodytos šios darbo sutarčių rūšys:

1. neterminuota darbo sutartis;
2. terminuota darbo sutartis;
3. laikinojo darbo sutartis;
4. pameistrystės darbo sutartis;
5. projektinio darbo sutartis;
6. darbo vietos dalijimosi darbo sutartis;
7. darbo keliems darbdaviams sutartis;
8. sezoninio darbo sutartis.

Svarbi taisyklė užrašyta to paties straipsnio 2 dalyje: jeigu šalys nesusitaria dėl darbo sutarties rūšies, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. Todėl prieš pasirašydami visada patikrinkite, ar sutartyje aiškiai nurodyta jos rūšis ir, jei ji terminuota, koks yra terminas.

Netipinėmis rūšimis Lietuvoje naudojamasi nedaug, tad daugumos žmonių darbo santykiai grįsti neterminuota arba terminuota sutartimi. Vis dėlto projektinė ir sezoninė sutartys turi savų ypatumų, kuriuos verta žinoti prieš sutinkant su tokiomis sąlygomis.

Neterminuota darbo sutartis

Neterminuota darbo sutartis sudaroma neribotam laikui: joje nenurodoma nei pabaigos data, nei sąlyga, kuriai atsiradus darbo santykiai baigtųsi. Tai pagrindinė rūšis, kuri taikoma pagal nutylėjimą, todėl net jei sutartyje apie rūšį nieko nepasakyta, ji bus laikoma neterminuota.

Tokia sutartis pasibaigia tik tada, kai atsiranda Darbo kodekse numatytas pagrindas: šalių susitarimas, darbuotojo ar darbdavio iniciatyva ir kiti kodekso pagrindai. Darbuotojas, norintis išeiti be svarbių priežasčių, privalo raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, nebent darbdavys sutinka šį terminą sutrumpinti ar jo netaikyti. Jeigu yra kodekse nurodytų svarbių priežasčių, pavyzdžiui, du mėnesius iš eilės ir ilgiau nemokamas visas atlyginimas, užtenka įspėti prieš penkias darbo dienas.

Darbdaviui nutraukti neterminuotą sutartį sudėtingiau: reikia teisėto pagrindo, laikytis procedūrų ir įspėjimo terminų, o kai kuriais atvejais išmokėti išeitinę išmoką. Dėl šios priežasties neterminuota sutartis darbuotojui suteikia didžiausią saugumą. Ji ir praktiškai patogesnė: planuoti išlaidas lengviau, o vertindami paskolos gavėjo patikimumą bankai paprastai atsižvelgia į sutarties rūšį.

Terminuota darbo sutartis

Terminuota darbo sutartis sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Terminas gali būti nustatytas iki konkrečios kalendorinės datos arba dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamam laikotarpiui.

Kada galima sudaryti terminuotą sutartį

Terminuota sutartis nėra darbdavio pasirinkimas „kad būtų saugiau“. Ją galima sudaryti, kai darbas nėra nuolatinio pobūdžio arba kai darbdavys negali užtikrinti nuolatinio darbo. Tipiški pavyzdžiai: laikinai nesančio darbuotojo pavadavimas, laikinas darbo apimties padidėjimas ar konkretus darbas, kuris turi aiškią pabaigą. Be to, kodeksas riboja, kokią dalį visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių gali sudaryti terminuotos sutartys nuolatinio pobūdžio funkcijoms atlikti: bendra riba yra 20 procentų, tačiau yra ir išimčių, todėl konkrečiu atveju jas verta pasitikrinti kodekse.

Maksimali trukmė

Bendra taisyklė tokia: terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių terminuotų sutarčių, sudarytų su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra trukmė negali viršyti dvejų metų. Pagrindinė išimtis taikoma tada, kai darbuotojas priimamas laikinai dirbti į nesančio darbuotojo darbo vietą. Kodeksas numato ir atvejų, kai terminas gali siekti iki penkerių metų, pavyzdžiui, kai paeiliui sudaromos sutartys skirtingoms darbo funkcijoms atlikti.

Jeigu nustatytas ar pratęstas terminas yra ilgesnis, nei leidžia kodeksas, sutartis laikoma neterminuota. Tai viena iš svarbiausių darbuotojo apsaugos priemonių nuo piktnaudžiavimo.

Kaip baigiasi terminuota sutartis

Terminuota sutartis pasibaigia suėjus terminui. Tačiau jei darbo santykiai faktiškai tęsiasi daugiau kaip vieną darbdavio administracijos darbo dieną po termino pabaigos, sutartis tampa neterminuota. Todėl darbdavys, nenorintis tęsti santykių, privalo laiku įforminti sutarties pasibaigimą.

Kai darbo santykiai pagal terminuotą sutartį trunka ilgiau kaip vienus metus, darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją apie sutarties pasibaigimą ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, o jei jie trunka ilgiau kaip trejus metus, įspėjimas turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų. Be to, jeigu darbo santykiai pagal terminuotą sutartį tęsėsi ilgiau kaip dvejus metus, pasibaigus terminui darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Ar terminuotai dirbantis darbuotojas turi mažiau teisių

Neturi. Europos Sąjungos teisė reikalauja, kad pagal terminuotas sutartis dirbantiems žmonėms būtų taikomos tokios pačios darbo sąlygos kaip ir nuolatiniams darbuotojams, įskaitant atlyginimą, atostogas ir kitas teises bei garantijas. Iš esmės skiriasi tik tai, kad tokia sutartis baigiasi sutartą dieną. Darbuotojas, norintis išeiti anksčiau, taip pat turi laikytis tų pačių įspėjimo taisyklių kaip ir dirbantis pagal neterminuotą sutartį.

Projektinio darbo sutartis

Projektinio darbo sutartis yra terminuota sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja atlikti darbo funkciją konkrečiam projekto rezultatui pasiekti, o darbdavys įsipareigoja už tai sumokėti sutartą atlyginimą. Tokia sutartis dažniausiai tinka kūrybiniams, informacinių technologijų, rinkodaros ir kitiems darbams, kuriuos galima apibrėžti kaip baigtinį rezultatą.

Ką būtina nustatyti sutartyje

• Konkretus projekto rezultatas. Jis turi būti individualiai apibrėžtas ir baigtinis, pavyzdžiui, atlikta analizė, įgyvendintas projektas ar sukurta programa.
• Pabaiga arba jos nustatymo sąlygos. Šalys turi susitarti, kada projektas laikomas baigtu.
• Darbo laiko norma. Sutartyje privalo būti nurodytas vidutinis darbo valandų per savaitę skaičius, kurį dirbs darbuotojas.

Kuo ši sutartis ypatinga

Pagrindinis projektinės sutarties bruožas yra lankstumas. Darbuotojas gali dirbti savo paties nustatytu darbo laiko režimu, darbovietėje arba už jos ribų, tik privalo nepažeisti minimaliojo poilsio laiko ir maksimaliojo darbo laiko ribojimų. Darbo užmokestis gali būti mokamas periodiškai pagal išdirbtas valandas, už įvykdytą rezultatą arba taikant mišrų būdą.

Projektinio darbo sutartį galima sudaryti su naujai priimamu asmeniu, ja galima laikinai pakeisti galiojančią kitos rūšies sutartį arba dėl projektinio darbo galima susitarti kaip dėl papildomo darbo. Tai vis dar darbo sutartis, todėl darbuotojas išlaiko darbuotojo statusą, o ne tampa paslaugų teikėju. Dėl to ji skiriasi nuo individualios veiklos ar paslaugų sutarties, kai žmogus dirba savarankiškai ir pats prisiima verslo riziką.

Saugos ir sveikatos reikalavimai tokiai sutarčiai taikomi tiek, kiek jie susiję su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu, buvimu darbovietėje ar darbdavio perduotų medžiagų ir įrangos naudojimu. Jeigu darbuotojas gali patekti į kenksmingas sveikatai ar pavojingas gyvybei sąlygas, darbdavys privalo jį apie tai laiku informuoti ir sudaryti sąlygas saugiai dirbti.

Sezoninio darbo sutartis

Sezoninio darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Darbo kodekso 100 straipsnyje sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu, ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą.

Pastarasis reikalavimas dažnai pamirštamas. Tai, kad darbas vyksta vasarą ar žiemą, dar nereiškia, kad jam galima taikyti sezoninę sutartį: darbas turi būti įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą sezoninių darbų sąrašą. Be to, kodeksas nustato, kad sezoninio darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko bei darbo apmokėjimo ypatumus nustato Vyriausybė, remdamasi kodeksu.

Pagal Vyriausybės patvirtintą sezoninio darbo sutarties aprašą tokia sutartis gali būti sudaroma vienam sezonui, keliems sezonams iš eilės ar net neterminuotai, svarbu tik, kad ji būtų susieta su sezoniškumu ir neviršytų įstatyme nustatytos trukmės. Darbuotojams, dirbantiems vieną sezoną, kasmetinės atostogos paprastai nesuteikiamos, tačiau pasibaigus darbo santykiams jiems išmokama piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas. Dirbantiems du ar daugiau sezonų iš eilės nenutraukus sutarties gali atsirasti teisė į kolektyvinėje ar sezoninio darbo sutartyje nustatyto dydžio išmokas už tarpsezoninį laikotarpį.

Sezoninių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė, todėl sritis, kuriose tokia sutartis galima, reikia ieškoti jame. Prieš pasirašant verta pasitikslinti, ar jūsų darbas tikrai yra sezoninių darbų sąraše ir kaip bus apmokamos atostogos.

Kitos darbo sutarčių rūšys

Trumpai apie likusias keturias rūšis, kad turėtumėte pilną vaizdą:

• Laikinojo darbo sutartis. Sudaroma tarp darbuotojo ir laikinojo įdarbinimo įmonės, o darbuotojas siunčiamas dirbti pas kitą įmonę. Terminuotos laikinojo darbo sutarties maksimalus terminas, taip pat paeiliui einančių sutarčių su tuo pačiu darbuotoju tam pačiam darbui bendra maksimali trukmė yra treji metai.
• Pameistrystės darbo sutartis. Sudaroma priimant į darbą asmenį, siekiantį darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijų. Ji yra terminuota, o maksimalus jos terminas yra šeši mėnesiai.
• Darbo vietos dalijimosi darbo sutartis. Du darbuotojai gali susitarti su darbdaviu dėl vienos darbo vietos dalijimosi, neviršydami vienam darbuotojui nustatytos maksimaliosios darbo laiko normos.
• Darbo keliems darbdaviams sutartis. Sutartyje vietoj vieno darbdavio nurodomi du ar daugiau darbdavių tai pačiai darbo funkcijai atlikti, o kiekvienas jų vykdo darbdavio pareigas pagal jam skirtą darbuotojo laiką.

Keturių pagrindinių rūšių palyginimas

Rūšis	Trukmė	Kam dažniausiai tinka	Ką svarbiausia žinoti
Neterminuota	Neribota	Nuolatiniam darbui	Taikoma pagal nutylėjimą, suteikia didžiausią saugumą
Terminuota	Paprastai iki 2 metų, yra išimčių iki 5 metų	Nenuolatiniam darbui, pavadavimui	Per ilgai trunkanti ar nepratęsta laiku sutartis gali tapti neterminuota
Projektinė	Iki projekto rezultato	Baigtiniams projektams	Būtina nurodyti rezultatą ir darbo laiko normą, darbo laiką darbuotojas skirsto pats
Sezoninė	Sezonas, ne ilgesnis kaip 8 mėnesiai per 12 mėnesių	Darbams iš Vyriausybės sezoninių darbų sąrašo	Darbas turi būti sąraše, atostogų ir tarpsezonio išmokų tvarka turi ypatumų

Kaip pasirinkti tinkamą rūšį

Darbuotojui paprastai patogiausia neterminuota sutartis: ji suteikia stabilumą ir aiškesnes garantijas. Tačiau terminuota, projektinė ar sezoninė sutartis gali būti visiškai pagrįsta, jei darbas iš tiesų yra laikinas, turi aiškų rezultatą arba priklauso nuo sezono. Prieš pasirašydami pasitikrinkite kelis dalykus:

• ar sutartyje aiškiai nurodyta rūšis ir, jei reikia, terminas ar projekto rezultatas;
• ar nurodyta darbo funkcija, darbovietė ir darbo apmokėjimo sąlygos, nes jos yra būtinosios sutarties sąlygos;
• ar terminuotos sutarties pagrindas atitinka tikrąją darbo pobūdį: jei darbas akivaizdžiai nuolatinis, verta paklausti, kodėl siūloma terminuota sutartis;
• ar projektinės sutarties rezultatas apibrėžtas pakankamai aiškiai, kad vėliau nekiltų ginčų dėl to, kada projektas laikomas įvykdytu;
• ar sezoninis darbas yra Vyriausybės patvirtintame sezoninių darbų sąraše.

Darbdaviui svarbu atvirkščiai: nesudaryti terminuotų sutarčių nuolatiniams darbams, laikytis maksimalių terminų, laiku įspėti darbuotoją apie sutarties pabaigą ir neleisti, kad santykiai po termino pabaigos tęstųsi be įforminimo, nes tokiu atveju sutartis tampa neterminuota.

Jeigu manote, kad sutartis sudaryta pažeidžiant kodeksą, galite kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, o dėl darbo ginčo teisės pažeidimo pirmiausia kreipiamasi į darbo ginčų komisiją. Į ją paprastai privaloma kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto atleidimo ar nušalinimo atvejais per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojote apie teisių pažeidimą.

Kas keičiasi nuo 2026 m. lapkričio 1 d.

2026 m. birželio 25 d. Seimas priėmė Darbo kodekso pakeitimus, kurių didelė dalis įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d. Tarp pagrindinių pokyčių: darbuotojams, kurių sulygtas mėnesinis atlyginimas siekia ne mažiau kaip du šalies vidutinius darbo užmokesčius, bandomasis laikotarpis galės trukti iki šešių mėnesių, griežtėja galutinio atsiskaitymo nutraukiant sutartį tvarka (išmokų dalis, neviršijanti vieno vidutinio darbo užmokesčio, privalės būti sumokėta paskutinę darbo dieną, nebent šalys susitars dėl apmokėjimo per dešimt darbo dienų), taip pat penkis kartus didėja delspinigiai už uždelstą atsiskaitymą.

Rastoje informacijoje nėra duomenų, kad šie pakeitimai keistų 66 straipsnyje nurodytų darbo sutarčių rūšių sąrašą ar šiame straipsnyje aprašytas pagrindines terminuotos, projektinės ir sezoninės sutarčių taisykles. Vis dėlto, sudarydami ar keisdami sutartį, visada pasitikrinkite galiojančią Darbo kodekso redakciją.

Dažniausiai užduodami klausimai

Naudoti šaltiniai

• Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (66, 67, 68, 69, 72 ir 100 straipsniai);
• Valstybinės darbo inspekcijos leidinys „Darbo kodekso aktualijos darbuotojui“;
• Visuotinė lietuvių enciklopedija, straipsnis „projektinio darbo sutartis“;
• Europos Sąjungos portalas „Jūsų Europa“, skyrius apie terminuotus darbo santykius;
• Lietuvos Respublikos Seimo ir teisinių bei apskaitos įmonių apžvalgos apie Darbo kodekso pakeitimus, įsigaliojančius 2026 m. lapkričio 1 d.

Pastaba. Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nėra teisinė konsultacija. Konkrečiu atveju dėl sutarties sąlygų, atleidimo ar darbo ginčo kreipkitės į kvalifikuotą advokatą arba Valstybinę darbo inspekciją. Įstatymai ir jų išaiškinimai keičiasi, todėl prieš priimdami sprendimą pasitikrinkite aktualią Darbo kodekso redakciją.