Darbo laikas yra viena iš svarbiausių darbo santykių sąlygų. Nuo jo priklauso darbuotojo sveikata, produktyvumas, asmeninis gyvenimas ir atlyginimas. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas aiškiai reglamentuoja, kiek valandų per dieną ir per savaitę darbuotojas gali dirbti, kaip apmokamas viršvalandinis darbas ir kokios poilsio garantijos jam priklauso.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime visus darbo laiko aspektus: nuo standartinių normų iki specifinių situacijų, tokių kaip naktinis darbas, budėjimas ar suminė darbo laiko apskaita.
Kas yra darbo laikas pagal Lietuvos darbo kodeksą?
Darbo laikas, tai laikotarpis, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kitas jam prilyginamas laikotarpis. Kitaip tariant, tai laikas, kurį darbuotojas yra darbdavio žinioje ir atlieka savo darbo funkcijas.
Į darbo laiką įskaitoma:
- Faktiškai dirbtas laikas
- Pasirengimo darbui laikas (pvz., darbo rūbų apsivilkimas, įrangos paruošimas, jei to reikalauja darbdavys)
- Privalomai darbdavio organizuojami mokymai
- Komandiruotės laikas (kelionė ir darbas)
- Laikas, kai darbuotojas yra budėjimo režime darbo vietoje
Į darbo laiką neįskaitoma:
- Pietų pertrauka (jei darbuotojas laisvai disponuoja šiuo laiku)
- Kelionė iš namų į darbą ir atgal
- Budėjimas namuose (skaičiuojamas kitaip)
- Neapmokamos pertraukos
Standartinė darbo laiko norma
Lietuvos darbo kodeksas nustato aiškias darbo laiko ribas:
- Maksimalus darbo laikas per dieną – 8 valandos
- Maksimalus darbo laikas per savaitę – 40 valandų (penkių darbo dienų savaitė)
- Maksimalus darbo laikas per savaitę, įskaitant viršvalandžius – 48 valandos (skaičiuojant per 4 mėnesių ataskaitinį laikotarpį)
Ši 40 valandų norma yra pagrindinis atskaitos taškas, nuo kurio skaičiuojamas viršvalandinis darbas, ne visas darbo laikas ir kitos darbo laiko formos.
Svarbi taisyklė: darbuotojo darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per darbo dieną negali viršyti 12 valandų, o per 7 dienas, skaičiuojant per 4 mėnesių laikotarpį, negali viršyti 48 valandų. Tai griežta riba, kurios darbdavys negali peržengti net darbuotojui sutinkant.
Ne visas darbo laikas
Ne visas darbo laikas reiškia, kad darbuotojas dirba mažiau nei nustatyta standartinė norma. Tai gali būti ne visa darbo diena arba ne visa darbo savaitė.
Kas gali prašyti ne viso darbo laiko?
Darbuotojas turi teisę prašyti dirbti ne visą darbo laiką, o darbdavys privalo šį prašymą patenkinti, jei prašo:
- Nėščia darbuotoja
- Darbuotojas, neseniai tapęs tėvu ar mama (iki vaikui sukaks 3 metai)
- Darbuotojas, auginantis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų
- Darbuotojas, slaugantis šeimos narį
- Darbuotojas, kurio prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada
Apmokėjimas:
Dirbant ne visą darbo laiką, atlyginimas mokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Darbuotojas, dirbantis pusę etato, gauna pusę nustatyto atlyginimo.
Teisių apsauga:
Darbuotojas, dirbantis ne visą darbo laiką, negali būti diskriminuojamas, palyginti su darbuotoju, dirbančiu visą darbo laiką. Jam priklauso visos tos pačios teisės: kasmetinės atostogos, socialinis draudimas, profesinis tobulėjimas ir kitos garantijos.
Viršvalandinis darbas
Viršvalandžiai, tai darbas, atliekamas viršijant nustatytą darbo laiko normą. Tai viena iš dažniausiai ginčų keliančių darbo laiko temų.
Kada darbdavys gali skirti viršvalandinį darbą?
Viršvalandinis darbas leidžiamas tik išimtiniais atvejais:
- Kai atliekami būtini visuomenei darbai (avarijos, stichinės nelaimės)
- Kai būtina užbaigti darbą, kurio nutraukimas gali sukelti žalą
- Kai to reikalauja nenumatytos aplinkybės
- Kai darbuotojas raštu sutinka dirbti viršvalandžius
Viršvalandžių ribos:
- Ne daugiau kaip 8 valandos per savaitę
- Ne daugiau kaip 12 valandų iš eilės (kartu su kasdieniu darbu)
- Vidutiniškai ne daugiau kaip 48 valandų per savaitę per 4 mėnesių laikotarpį
Kaip apmokamas viršvalandinis darbas?
Už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip 1,5 karto didesnis nei normalus darbuotojo darbo užmokestis. Jei viršvalandžiai dirbami poilsio arba švenčių dienomis, taikomas ne mažiau kaip dvigubas apmokėjimo tarifas.
Darbuotojas ir darbdavys gali susitarti, kad vietoj padidinto apmokėjimo darbuotojas gaus papildomą poilsio laiką per mėnesį nuo viršvalandžių dirbimo.
Ko negali versti dirbti viršvalandžių?
Be raštiško darbuotojo sutikimo viršvalandinis darbas draudžiamas:
- Nėščioms moterims
- Darbuotojams, neseniai tapusiems tėvais (iki vaikui sukaks 3 metai)
- Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų
- Neįgaliems darbuotojams, jei to draudžia jų sveikatos būklė
Naktinis darbas
Naktinis darbas, tai darbas, atliekamas nuo 22:00 iki 6:00. Dėl poveikio sveikatai jis reguliuojamas griežčiau nei dieninis darbas.
Pagrindinės naktinio darbo taisyklės:
- Naktiniu darbuotoju laikomas asmuo, kuris per parą dirba ne mažiau kaip 3 valandas nakties laiku arba per metus ne mažiau kaip ketvirtadalį viso darbo laiko dirba naktį
- Naktinio darbuotojo darbo laikas negali viršyti 8 valandų per parą, skaičiuojant per 3 mėnesių laikotarpį
- Prieš pradedant dirbti nakties pamainą, darbuotojas turi teisę į nemokamą sveikatos patikrinimą
- Jei sveikatos patikrinimo metu nustatoma, kad naktinis darbas kenkia darbuotojo sveikatai, darbdavys privalo perkelti jį į dieninį darbą
Apmokėjimas:
Už darbą naktį mokamas ne mažiau kaip 1,5 karto didesnis darbo užmokestis nei už analogišką darbą dienos metu. Ši priemoka yra privaloma ir negali būti panaikinta šalių susitarimu.
Kas negali dirbti naktį?
- Nėščios moterys (be jų raštiško sutikimo)
- Neseniai pagimdžiusios moterys (iki vaikui sukaks 1 metai)
- Darbuotojai iki 18 metų
Darbas poilsio ir švenčių dienomis
Darbas poilsio dienomis (šeštadieniais ir sekmadieniais) ir valstybinėmis šventėmis yra išimtis, o ne taisyklė. Darbo kodeksas numato, kad darbuotojas turi teisę į nepertraukiamą savaitės poilsį.
Kada leidžiama dirbti poilsio ir švenčių dienomis?
- Nepertraukiamos gamybos ar paslaugų teikimo įmonėse (ligoninės, viešbučiai, transportas)
- Budėjimo ir apsaugos tarnybose
- Nenumatytais atvejais, kai būtina užkirsti kelią avarijai ar likviduoti jos pasekmes
- Kitais darbo kodekse numatytais atvejais
Apmokėjimas:
- Darbas poilsio dieną, jei jis nenumatytas grafike, apmokamas ne mažiau kaip dvigubu tarifu
- Darbas valstybinės šventės dieną, ne mažiau kaip dvigubu tarifu, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo numatytas grafike
Alternatyva: darbuotojas ir darbdavys gali susitarti, kad vietoj padidinto apmokėjimo darbuotojas gaus kitą poilsio dieną per mėnesį.
Poilsio laikas: pertraukos, paros ir savaitės poilsis
Darbo kodeksas garantuoja darbuotojui kelis poilsio laikotarpius:
Pertrauka pailsėti ir pavalgyti:
- Suteikiama ne vėliau kaip po 5 valandų darbo
- Trukmė: nuo 30 minučių iki 2 valandų
- Konkrečią trukmę nustato darbo tvarkos taisyklės arba darbo sutartis
- Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką, nebent darbuotojas negali palikti darbo vietos
Papildomos pertraukos:
- Darbuotojams, dirbantiems su kompiuteriu, rekomenduojamos 5-10 minučių pertraukos kas valandą
- Darbuotojams lauke, šaltuoju metų laiku, suteikiamos pertraukos sušilti
- Maitinančioms motinoms suteikiamos papildomos pertraukos kūdikiui maitinti
Paros poilsis:
- Tarp darbo dienų darbuotojui turi būti suteiktas ne trumpesnis kaip 11 valandų nepertraukiamas poilsio laikas
- Tai reiškia, kad jei darbuotojas baigia darbą 22:00, kitą dieną jis negali pradėti dirbti anksčiau nei 9:00
Savaitės poilsis:
- Ne trumpesnis kaip 35 valandos nepertraukiamai per 7 dienų laikotarpį
- Paprastai tai šeštadienis ir sekmadienis, tačiau gali būti ir kitos dienos, jei tai numatyta darbo grafike
- Jei dėl darbo pobūdžio negalima suteikti 35 valandų poilsio per savaitę, jis kompensuojamas per ataskaitinį laikotarpį
Suminė darbo laiko apskaita
Suminė darbo laiko apskaita yra lanksti darbo laiko organizavimo forma, kai darbo laikas skaičiuojamas ne per dieną ar savaitę, o per ilgesnį ataskaitinį laikotarpį (iki 3 mėnesių).
Kaip tai veikia?
Vietoj griežto 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę režimo, darbuotojas vieną savaitę gali dirbti daugiau, kitą, mažiau. Svarbu, kad per visą ataskaitinį laikotarpį vidutinis darbo laikas neviršytų nustatytos normos.
Pavyzdys: per 3 mėnesių laikotarpį darbuotojas turi dirbti ne daugiau kaip vidutiniškai 40 valandų per savaitę. Vieną savaitę jis gali dirbti 48 valandas, kitą, 32 valandas, jei bendra suma per laikotarpį atitinka normą.
Taikymo sritys:
- Mažmeninė prekyba
- Viešasis maitinimas
- Transportas
- Sveikatos priežiūra
- Gamyba, kur paklausa svyruoja
Suminės apskaitos privalumai:
Darbdaviams tai leidžia lanksčiau paskirstyti darbo jėgą pagal poreikį. Darbuotojams tai gali reikšti ilgesnes poilsio periodus tarp intensyvių darbo laikotarpių.
Svarbu: net taikant suminę apskaitą, darbuotojo darbo laikas per parą negali viršyti 12 valandų, o per 7 dienų, vidutiniškai 48 valandų per ataskaitinį laikotarpį.
Lankstus darbo laiko režimas
Lankstus darbo laikas, tai režimas, kai darbuotojas pats sprendžia, kada pradėti ir baigti darbą, laikydamasis sutartos darbo laiko normos.
Lankstaus grafiko sudedamosios dalys:
- Fiksuotas laikas – valandos, kuriomis darbuotojas privalo būti darbo vietoje (pvz., nuo 10:00 iki 15:00)
- Lankstus laikas – valandos, kurias darbuotojas gali paskirstyti savo nuožiūra (pvz., pradėti darbą bet kada nuo 7:00 iki 10:00 ir baigti nuo 15:00 iki 19:00)
Kam tinka lankstus grafikas?
- Biuro darbuotojams, kurių darbas nėra susijęs su klientų aptarnavimu fiksuotu laiku
- IT specialistams
- Kūrybinių profesijų atstovams
- Tėvams, kuriems reikia derinti darbą su vaikų priežiūra
Teisinis pagrindas:
Darbuotojas turi teisę prašyti darbdavio taikyti lankstų darbo grafiką. Darbdavys privalo tokį prašymą apsvarstyti ir, jei atsisako, pateikti motyvuotą atsakymą raštu per 5 darbo dienas.
Budėjimas
Budėjimas, tai laikas, kai darbuotojas nėra darbo vietoje, bet turi būti pasirengęs atvykti ir pradėti darbą darbdavio kvietimu. Tai skiriasi nuo įprasto darbo laiko ir apmokama kitaip.
Budėjimo rūšys:
1. Budėjimas darbo vietoje:
- Įskaitomas į darbo laiką
- Apmokamas kaip įprastas darbo laikas
- Taikomi visi darbo laiko apribojimai
2. Budėjimas namuose (pasyvusis budėjimas):
- Neįskaitomas į darbo laiką, bet laikomas poilsio laiku su tam tikrais apribojimais
- Už kiekvieną budėjimo valandą namuose mokama ne mažiau kaip 20 procentų bazinio darbo užmokesčio
- Jei budėjimo metu darbuotojas iškviečiamas dirbti, faktiškai dirbtas laikas apmokamas kaip viršvalandžiai
Budėjimo ribos:
- Budėjimas namuose negali trukti ilgiau kaip vieną savaitę per mėnesį, nebent darbuotojas sutinka kitaip
- Darbuotojui turi būti užtikrintas minimalus poilsio laikas tarp budėjimų
Darbo laiko apskaita
Darbdavys privalo vesti tikslią darbo laiko apskaitą. Tai reiškia, kad turi būti fiksuojamas:
- Kiekvieno darbuotojo darbo pradžios ir pabaigos laikas
- Viršvalandinių valandų skaičius
- Naktinio darbo valandos
- Darbo poilsio ir švenčių dienomis laikas
- Budėjimo laikas
Apskaitos būdai:
- Elektroninės praėjimo kontrolės sistemos
- Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai
- Specialios programinės įrangos sistemos
- Rankiniai žurnalai (vis rečiau naudojami)
Darbuotojo teisė:
Darbuotojas turi teisę bet kada susipažinti su savo darbo laiko apskaitos duomenimis. Jei mano, kad duomenys neteisingi, jis gali reikalauti jų ištaisymo.
Darbdavio atsakomybė:
Už darbo laiko apskaitos nevedimą arba neteisingą vedimą darbdaviui gresia administracinė atsakomybė. Valstybinė darbo inspekcija tikrinimų metu dažnai patikrina darbo laiko apskaitos dokumentus.
Darbo laikas ir nuotolinis darbas
Nuotolinio darbo populiarumas pastaraisiais metais išaugo dramatiškai. Nors darbo laiko normos išlieka tos pačios, nuotolinis darbas kelia papildomų klausimų.
Darbo laiko fiksavimas nuotoliniu būdu:
Darbdavys privalo užtikrinti darbo laiko apskaitą ir nuotoliniu darbu. Tam dažniausiai naudojamos:
- Prisijungimo prie darbo sistemų registracijos
- Laiko sekimo programos
- Užduočių valdymo sistemos
- Savarankiška darbuotojo ataskaita
Teisė atsijungti:
Lietuvos darbo kodeksas numato darbuotojo teisę atsijungti. Tai reiškia, kad po darbo valandų darbdavys negali reikalauti darbuotojo atsakyti į el. laiškus, skambučius ar pranešimus, nebent yra susitarta dėl budėjimo. Ši teisė ypač aktuali nuotoliniams darbuotojams, kuriems riba tarp darbo ir asmeninio laiko lengvai išnyksta.
Praktiniai patarimai nuotoliniams darbuotojams:
- Nustatykite aiškias darbo valandas ir jų laikykitės
- Informuokite kolegas apie savo darbo laiką
- Naudokite laiko sekimo įrankius, kad apsaugotumėte save nuo neapmokamų viršvalandžių
- Aptarkite su darbdaviu darbo laiko fiksavimo tvarką
Darbo laikas nepilnamečiams
Asmenims iki 18 metų taikomi griežtesni darbo laiko apribojimai:
Darbuotojai nuo 16 iki 18 metų:
- Maksimalus darbo laikas – 8 valandos per dieną ir 40 valandų per savaitę (darbo ir mokymosi laikas kartu)
- Draudžiama dirbti naktinį darbą (nuo 22:00 iki 6:00)
- Draudžiama dirbti viršvalandžius
- Pertrauka pailsėti – ne trumpesnė kaip 30 minučių, jei darbo laikas ilgesnis nei 4,5 valandos
- Paros poilsis – ne trumpesnis kaip 12 valandų
- Savaitės poilsis – ne trumpesnis kaip 2 dienos iš eilės
Darbuotojai iki 16 metų:
- Gali dirbti tik lengvus darbus, nekenkiančius jų sveikatai ir vystymuisi
- Mokymosi metu – ne daugiau kaip 2 valandos per dieną ir 12 valandų per savaitę
- Atostogų metu – ne daugiau kaip 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę
Darbo laikas nėščioms ir maitinančioms moterims
Nėščioms ir maitinančioms moterims darbo kodeksas suteikia papildomas darbo laiko garantijas:
- Darbdavys privalo leisti nėščiai darbuotojai lankytis sveikatos priežiūros įstaigose darbo metu, nemažinant atlyginimo
- Nėščia darbuotoja negali būti verčiama dirbti viršvalandžius, naktį ar poilsio dienomis be raštiško sutikimo
- Maitinančioms motinoms, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, suteikiamos papildomos pertraukos kūdikiui maitinti: ne rečiau kaip kas 3 valandos, ne trumpiau kaip 30 minučių kiekviena
- Pertraukos kūdikiui maitinti įskaitomos į darbo laiką ir apmokamos darbuotojos vidutiniu darbo užmokesčiu
Dažniausiai pažeidžiamos darbo laiko taisyklės
Valstybinė darbo inspekcija reguliariai fiksuoja šiuos pažeidimus:
1. Neapmokamas viršvalandinis darbas.
Darbuotojai dažnai dirba ilgiau nei numatyta, tačiau viršvalandžiai nėra fiksuojami ar apmokami. Tai ypač paplitę mažose įmonėse ir kai kuriose pramonės šakose.
2. Poilsio laiko nesilaikymas.
Nesuteikiamas 11 valandų paros poilsis arba 35 valandų savaitės poilsis. Tai ypač dažna transporto ir maitinimo sektoriuose.
3. Darbo laiko apskaitos nevedimas.
Kai kurie darbdaviai neveda arba neteisingai veda darbo laiko apskaitą, slėpdami faktinius viršvalandžius.
4. Neteisėtas naktinio darbo ar viršvalandžių skyrimas.
Viršvalandžiai ar naktinis darbas skiriami asmenims, kuriems tai draudžiama (nėščios moterys, nepilnamečiai).
5. „Pilko” darbo laiko praktika.
Darbuotojas oficialiai įdarbintas pusę etato, bet faktiškai dirba visą darbo dieną. Skirtumas tarp oficialaus ir faktinio atlyginimo mokamas „vokeliu”.
Ką daryti, jei pažeidžiamos jūsų darbo laiko teisės?
Jei susiduriate su darbo laiko pažeidimais, turite kelis gynybos būdus:
1. Fiksuokite faktus.
Pradėkite vesti asmeninę darbo laiko apskaitą: žymėkite tikslų darbo pradžios ir pabaigos laiką, viršvalandžius, darbo poilsio dienomis atvejus. Saugokite el. laiškus, žinutes ir kitus įrodymus, patvirtinančius faktinį darbo laiką.
2. Kreipkitės į darbdavį raštu.
Pateikite rašytinį prašymą ar pretenziją, nurodydami konkrečius pažeidimus ir prašydami juos ištaisyti. Saugokite prašymo kopiją.
3. Kreipkitės į darbo ginčų komisiją.
Darbo ginčų komisija prie Valstybinės darbo inspekcijos nagrinėja individualius darbo ginčus. Kreipimasis yra nemokamas, sprendimas priimamas per 1 mėnesį.
4. Pateikite skundą Valstybinei darbo inspekcijai.
VDI gali atlikti patikrinimą darbdavio įmonėje ir, nustačius pažeidimus, skirti baudas. Skundą galima pateikti elektroniniu būdu per VDI interneto svetainę.
5. Kreipkitės į teismą.
Jei nesutinkate su darbo ginčų komisijos sprendimu, per 1 mėnesį galite jį apskųsti teismui.
Darbo laiko tendencijos ir ateitis
Darbo laiko reguliavimas nėra statiškas. Pasaulyje ir Lietuvoje vyksta aktyvios diskusijos apie darbo laiko ateitį:
Keturių dienų darbo savaitė.
Kelios šalys jau eksperimentuoja su 4 dienų darbo savaite (32 valandos), nemažinant atlyginimo. Bandymų rezultatai rodo, kad produktyvumas dažnai išlieka toks pat arba net padidėja, o darbuotojų pasitenkinimas ženkliai auga. Lietuvoje ši idėja kol kas lieka diskusijų lygmenyje, tačiau kai kurios privačios įmonės jau savanoriškai bando sutrumpintą darbo savaitę.
Asinchroninis darbas.
Vis daugiau organizacijų pereina prie asinchroninio darbo modelio, kai darbuotojai nebūtinai dirba tuo pačiu metu. Vietoj bendrų darbo valandų, kiekvienas darbuotojas dirba tada, kai yra produktyviausias. Tai ypač populiaru tarptautinėse komandose, dirbančiose skirtingose laiko zonose.
Rezultatais grįstas darbas.
Tradicinis „laiko” matavimas palaipsniui užleidžia vietą rezultatų matavimui. Darbdaviams vis svarbiau ne tai, kiek valandų darbuotojas praleidžia darbo vietoje, o kokie jo pasiekimai. Ši tendencija kelia klausimų apie dabartinę darbo laiko apskaitos sistemą.
Dirbtinio intelekto poveikis.
Automatizacija keičia daugelio profesijų darbo pobūdį. Kai kurias užduotis, anksčiau užtrukdavusias valandas, dabar galima atlikti per minutes. Tai atveria galimybes trumpinti darbo laiką neprarandant produktyvumo, tačiau kartu kelia klausimų apie darbuotojų perkvalifikavimą ir užimtumą.
Patarimai darbdaviams
- Veskite tikslią darbo laiko apskaitą. Tai ne tik teisinė prievolė, bet ir apsauga nuo galimų ginčų. Investuokite į elektroninę darbo laiko apskaitos sistemą.
- Sudarykite aiškius darbo grafikus. Darbuotojai turi žinoti savo darbo grafiką iš anksto. Darbo kodeksas reikalauja, kad grafikas būtų paskelbtas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki jo įsigaliojimo.
- Apmokėkite viršvalandžius laiku ir teisingai. Neapmokamas viršvalandinis darbas yra viena dažniausių VDI baudų priežasčių.
- Atsižvelkite į darbuotojų poreikius. Lankstus darbo laikas padidina darbuotojų lojalumą ir sumažina kadrų kaitą.
- Mokykite vadovus. Tiesioginiai vadovai dažnai priima sprendimus dėl darbo laiko. Jie turi žinoti teisines ribas ir galimas pasekmes.
Patarimai darbuotojams
- Žinokite savo teises. Susipažinkite su darbo kodekso nuostatomis apie darbo laiką, viršvalandžius ir poilsio laiką.
- Fiksuokite savo darbo laiką. Net jei darbdavys veda apskaitą, turėkite savo įrašus. Tai padės ginčo atveju.
- Nebijokit prašyti lankstaus grafiko. Darbo kodeksas suteikia jums teisę pateikti tokį prašymą, o darbdavys privalo jį apsvarstyti.
- Saugokite balansą. Sistemingas viršvalandinis darbas kenkia sveikatai ir produktyvumui. Jei reguliariai dirbate daugiau nei numatyta, kalbėkitės su darbdaviu apie darbo krūvio perskirstymą.
- Kreipkitės pagalbos laiku. Jei pažeidžiamos jūsų teisės, nesitikėkite, kad situacija pasikeis savaime. Kuo anksčiau imsite veikti, tuo lengviau bus apginti savo interesus.
Darbo laikas yra reguliuojamas ne tam, kad apsunkintų darbdavių veiklą, o tam, kad apsaugotų darbuotojų sveikatą, gerovę ir orumą. Tinkamas darbo ir poilsio balansas naudingas abiem pusėms: pailsėję darbuotojai dirba efektyviau, o darbdaviai gauna geresnių rezultatų. Tiek darbuotojas, tiek darbdavys turėtų gerai išmanyti darbo laiko taisykles, kad darbo santykiai būtų skaidrūs, teisingi ir naudingi visiems.