„Kur tu matai save po penkerių metų?” Šis klausimas sukelia nerimą daugybei žmonių. Ne todėl, kad atsakymas būtų blogas, o todėl, kad jo tiesiog nėra. Dauguma profesionalų, net labai kompetentingų ir motyvuotų, gyvena be aiškaus karjeros plano. Jie reaguoja į galimybes, kurios atsiranda, vietoj to, kad jas kurtų sąmoningai.
Rezultatas? Praėjus dešimčiai darbo metų jie žiūri atgal ir galvoja: „Kaip aš čia atsidūriau? Ar tikrai to norėjau?”
Karjeros planas nėra griežtas maršrutas, nuo kurio negalima nukrypti. Tai kompasas. Jis nenurodo kiekvieno posūkio, bet neleidžia visiškai pasiklysti. Žmonės, turintys užrašytą karjeros planą, 42% dažniau pasiekia savo profesinius tikslus (pagal „Dominican University” tyrimą). Ne todėl, kad planas yra tobulas, o todėl, kad pats planavimo procesas priverčia aiškiau mąstyti apie tai, ko norite.
Šiame straipsnyje rasite viską, ko reikia tokiam planui sukurti: nuo savianalizės iki konkrečių žingsnių, nuo šablonų iki realių pavyzdžių. Nereikia nė vienos papildomos programos ar brangių kursų. Reikia tik sąžiningumo su savimi ir kelių valandų laiko.
Kodėl žmonės gyvena be karjeros plano (ir kuo tai kainuoja)
Prieš pradedant kurti planą, verta suprasti, kodėl jo neturime. Tai padės atpažinti savo paties kliūtis ir jas pašalinti.
„Aš nežinau, ko noriu.” Tai dažniausia priežastis. Ir ji yra visiškai normali. Problema ta, kad daugelis žmonių laukia, kol atsakymas ateis pats. Jis neateis. Aiškumas atsiranda ne iš laukimo, o iš veikimo: bandymo, klausinėjimo, eksperimentavimo. Karjeros planas kaip tik ir yra įrankis tam aiškumui rasti.
„Planuoti beprasmiška, nes viskas keičiasi.” Taip, pasaulis keičiasi greitai. Tačiau planas nėra betono konstrukcija. Tai gyvas dokumentas, kurį atnaujinate kas pusmetį ar metus. Keisti kryptį yra normalu. Neturėti jokios krypties yra problema.
„Man ir taip gerai einasi.” Gal šiandien taip. Bet karjeros stagnacija dažniausiai atrodo būtent taip: viskas atrodo „neblogai”, kol vieną dieną pamatote, kad kolegos, pradėję tuo pačiu metu, yra dvi pozicijos aukščiau. Arba kad jūsų atlygis neatitinka jūsų patirties.
„Neturiu laiko.” Karjeros plano sukūrimas užtrunka 3–5 valandas. Jo atnaujinimas kas pusmetį, maždaug valandą. Per artimiausius 10 darbo metų dirbsite apie 20 000 valandų. Skirti 10 valandų tam, kad tos 20 000 valandų būtų prasmingesnės, yra viena geriausių investicijų, kokią galite padaryti.
Karjeros plano anatomija: iš ko jis susideda
Veiksmingas karjeros planas turi penkis pagrindinius komponentus. Kiekvienas atlieka savo funkciją, ir kiekvienas yra būtinas.
1. Savianalizė (kur esu dabar)
Sąžiningas dabartinės situacijos įvertinimas: jūsų stiprybės, silpnybės, vertybės, interesai, dabartinės kompetencijos.
2. Vizija (kur noriu būti)
Aiškus supratimas, kokia profesinė situacija jus tenkintų po 3, 5 ar 10 metų. Ne konkreti pareigybė, o gyvenimo ir darbo modelis.
3. Atotrūkio analizė (ko trūksta)
Skirtumas tarp to, kur esate dabar, ir to, kur norite būti. Kokių įgūdžių, patirties, ryšių ar žinių jums trūksta?
4. Veiksmų planas (kaip ten pateksiu)
Konkretūs, terminuoti žingsniai, kurie užpildys atotrūkį: kursai, projektai, pokalbiai, darbo pakeitimai, eksperimentai.
5. Peržiūros sistema (kaip žinosiu, ar einu teisinga kryptimi)
Reguliarūs momentai, kai sustojate, peržiūrite progresą ir koreguojate kursą.
Toliau nagrinėsime kiekvieną komponentą detaliai.
1 žingsnis: Savianalizė – sąžiningas žvilgsnis į veidrodį
Daugelis žmonių praleidžia šį žingsnį ir iškart ima galvoti apie tikslus. Tai klastinga klaida, nes be savianalizės jūsų tikslai bus ne jūsų, o kitų žmonių lūkesčių atspindys.
Įvertinkite savo stiprybes
Ne tai, ką „turėtumėte” mokėti, o tai, ką tikrai darote gerai. Klauskite savęs:
- Dėl kokių dalykų kolegos ar draugai nuolat kreipiasi į mane pagalbos?
- Kokios užduotys man sekasi natūraliai, be ypatingų pastangų?
- Už kokius darbus gaunu daugiausiai teigiamų atsiliepimų?
- Ką darau geriau nei dauguma žmonių aplinkui?
Pabandykite šį pratimą: parašykite 10 savo profesinių stiprybių. Pirmos 5 bus lengvos. Kitos 5 privers jus giliau pagalvoti. Būtent ten slypi vertingiausia informacija.
Jei sunku įvertinti save pačiam, paklauskite 3–5 žmonių, kuriais pasitikite. Ne „ką manai apie mane?” tipo klausimą, o konkrečiau: „Jei turėtum apibūdinti mano tris stipriausias profesines savybes, kokias pasakytum?”
Pripažinkite savo silpnybes
Tai sunkesnė dalis, bet ne mažiau svarbi. Silpnybės nėra gėda. Jos yra informacija, kurią galite panaudoti.
Svarbu atskirti du silpnybių tipus:
Silpnybės, kurias verta taisyti: tos, kurios tiesiogiai trukdo jūsų karjeros tikslams. Jei norite vadovauti žmonėms, bet bijote viešai kalbėti, tai silpnybė, į kurią verta investuoti.
Silpnybės, kurias verta priimti: tos, kurios nėra susijusios su jūsų norima kryptimi. Jei esate puikus analitikas, bet prastas dizaineris, tai tiesiog reiškia, kad jūsų karjera yra analizės, o ne dizaino srityje. Tai ne silpnybė, o informacija apie jūsų kryptį.
Nustatykite savo vertybes
Vertybės yra karjeros plano pagrindas, nes jos nusako, kas jums iš tiesų svarbu. Ne kas skamba gerai, o kas tikrai motyvuoja jus kasdien keltis į darbą.
Pažiūrėkite į šį vertybių sąrašą ir pasirinkite savo 5 svarbiausias:
- Finansinė nepriklausomybė
- Kūrybinė laisvė
- Socialinis poveikis
- Komandinis darbas
- Autonomija ir nepriklausomybė
- Pripažinimas ir statusas
- Mokymasis ir intelektualinis augimas
- Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas
- Stabilumas ir saugumas
- Vadovavimas ir įtaka
- Inovacijos ir technologijos
- Pagalba kitiems žmonėms
Nėra teisingų ar neteisingų atsakymų. Tačiau jei jūsų dabartinis darbas prieštarauja jūsų stipriausioms vertybėms, tai paaiškina, kodėl jaučiatės nepatenkinti, net jei „ant popieriaus” viskas atrodo gerai.
Pavyzdys: Jei jūsų stipriausia vertybė yra autonomija, bet dirbate aplinkoje, kur kiekvienas žingsnis turi būti suderintas su trimis vadovais, jokios premijos ar pavadinimo pakeitimai to nekompensuos. Jums reikia ne geresnės pozicijos toje pačioje aplinkoje, o kitokios aplinkos.
Patikrinkite savo interesus
Interesai skiriasi nuo stiprybių. Galite būti geri kažkame, bet tai jūsų nedominti (ir atvirkščiai).
Paprastas testas: jei niekada negautumėte už tai pinigų, kokiomis profesinėmis veiklomis vis tiek užsiimtumėte? Kokius straipsnius skaitote savo laisvu laiku? Kokios temos priverčia jus pamiršti laiką?
Idealiausia karjeros kryptis yra ten, kur susikerta jūsų stiprybės, vertybės ir interesai. Kai visi trys elementai sutampa, darbas nustoja jaustis kaip pareiga.
2 žingsnis: Vizija – aiškus „šiaurės žvaigždės” apibrėžimas
Dabar, kai turite sąžiningą dabartinės situacijos vaizdą, laikas pažvelgti į priekį. Čia daugelis žmonių stringa, nes bando sugalvoti konkretų pareigybės pavadinimą. „Noriu būti marketingo direktorius.” „Noriu būti IT projektų vadovas.”
Pareigybės pavadinimas yra prastas vizijos pagrindas, nes:
- Pareigybės keičiasi (prieš 10 metų nebuvo „duomenų mokslininko” pozicijos)
- Tas pats pavadinimas skirtingose įmonėse reiškia visiškai skirtingą darbą
- Jūs galite pasiekti pareigybę ir suvokti, kad tai ne tai, ko norėjote
Geriau vizija, kuri aprašo gyvenimo ir darbo modelį, o ne poziciją.
Vizijos kūrimo pratimas: „Idealios darbo dienos” metodas
Užsimerkite ir įsivaizduokite idealią darbo dieną po 5 metų. Ne fantazijų dieną („sėdžiu paplūdimyje ir nieko nedarau”), o realistiškai idealią profesinę dieną. Atsakykite raštu į šiuos klausimus:
- Kur fiziškai dirbu? (biure, namuose, keliaudamas, laboratorijoje?)
- Su kiek žmonių dirbu kasdien? (vienas, mažoje komandoje, dideliame kolektyve?)
- Kokio tipo užduotis atlieku didžiąją dienos dalį? (kuriu, analizuoju, vadovauju, konsultuoju, mokau, parduodu?)
- Kas mane labiausiai motyvuoja tą dieną? (iššūkis, komanda, klientų reakcija, finansinis atlygis, kūrybinė laisvė?)
- Kiek maždaug uždirbu? (nereikia tikslaus skaičiaus, bet reikia intervalo)
- Kiek valandų per dieną dirbu?
- Ar vadovauju žmonėms?
- Kokioje industrijoje ar srityje dirbu?
Užrašykite atsakymus. Tai jūsų vizijos juodraštis.
Konvertuokite viziją į konkrečius tikslus
Iš idealios dienos aprašymo suformuluokite 3–5 konkrečius karjeros tikslus skirtingiems laikotarpiams.
Trumpalaikiai tikslai (6–12 mėnesių): Ką galiu padaryti per artimiausius metus, kad priartėčiau prie savo vizijos?
Vidutinės trukmės tikslai (1–3 metai): Kokia pozicija, kompetencija ar situacija priartintų mane prie vizijos per kelis metus?
Ilgalaikiai tikslai (3–5 metai): Koks konkrečiai atrodo mano profesinis gyvenimas po 3–5 metų, jei viskas klostosi pagal planą?
Pavyzdys:
Vizija: „Po 5 metų vadovauju 8–12 žmonių marketingo komandai technologijų įmonėje, uždirbu 5 000–6 000 eurų per mėnesį, dirbu hibridiniu būdu ir turiu galimybę inicijuoti kūrybinius projektus.”
Ilgalaikis tikslas (5 metai): Marketingo skyriaus vadovas technologijų sektoriuje.
Vidutinės trukmės tikslas (2–3 metai): Vyresnysis marketingo specialistas arba komandos lyderis su 2–4 žmonėmis savo atsakomybėje.
Trumpalaikis tikslas (12 mėnesių): Pradėti vadovauti bent vienam tarpfunkciniam projektui, užbaigti skaitmeninės rinkodaros sertifikavimo programą, surengti 3 vidines prezentacijas vadovybei.
Matote struktūrą? Kiekvienas trumpalaikis tikslas yra laiptelis link vidutinės trukmės tikslo, kuris savo ruožtu veda link ilgalaikio.
3 žingsnis: Atotrūkio analizė – kas skiria jus nuo jūsų vizijos
Dabar turite du taškus: kur esate (savianalizė) ir kur norite būti (vizija). Atotrūkio analizė yra žemėlapis tarp šių dviejų taškų.
Kompetencijų atotrūkis
Padarykite sąrašą įgūdžių, kurių reikia jūsų tikslinei pozicijai. Tada sąžiningai įvertinkite kiekvieną skalėje nuo 1 iki 5:
| Kompetencija | Reikalingas lygis | Dabartinis lygis | Atotrūkis |
|---|---|---|---|
| Komandos valdymas | 5 | 2 | -3 |
| Biudžeto planavimas | 4 | 1 | -3 |
| Duomenų analizė | 4 | 3 | -1 |
| Prezentavimas | 4 | 3 | -1 |
| Strateginis planavimas | 5 | 2 | -3 |
Didžiausias atotrūkis rodo, kur reikia daugiausiai investuoti. Tai nėra priežastis nusiminti, tai jūsų mokymosi prioritetų sąrašas.
Patirties atotrūkis
Kai kuriems tikslams nepakanka žinių. Reikia patirties. Jei norite vadovauti komandai, joks kursas to nepakeis. Jums reikia realios patirties vadovaujant žmonėms, net jei pradžioje tai būtų 1–2 žmonės ar vieno projekto koordinavimas.
Klauskite savęs:
- Kokios patirties man trūksta?
- Kur galiu tą patirtį gauti, nesulaukdamas formalaus paaukštinimo?
- Ar galiu savanoriškai imtis projektų, kurie suteiktų man tą patirtį?
Ryšių atotrūkis
Kartais tarp jūsų ir tikslo stovi ne kompetencijų trūkumas, o tinkamų žmonių nepažinojimas. Kas jūsų industrijoje ar organizacijoje galėtų atidaryti duris? Kas galėtų būti jūsų mentorius? Su kuo turėtumėte pažintis?
Parašykite 5–10 žmonių, kurių pažinojimas pagreitintų jūsų karjeros augimą. Tai gali būti žmonės jūsų organizacijoje, industrijoje ar profesiniame tinkle.
Žinių atotrūkis
Yra dalykų, kurių tiesiog nežinote ir kurių negalite „pasidaryti” iš patirties. Gal tai specifinės industrinės žinios. Gal tai techninė sritis. Gal tai verslo valdymo pagrindai.
Sudarykite sąrašą: kokias žinias turiu įgyti, kad galėčiau atlikti savo tikslinės pozicijos darbus kompetentingai?
4 žingsnis: Veiksmų planas – nuo abstrakcijos prie konkrečių žingsnių
Čia daugelis karjeros planų žlunga. Vizija yra inspiruojanti, atotrūkio analizė yra naudinga, bet be konkrečių veiksmų tai lieka tik graži mintis popieriuje.
Veiksmų planas turi atitikti SMART kriterijus: konkretus, išmatuojamas, pasiekiamas, aktualus ir terminuotas.
Blogas veiksmų planas
- „Tobulinti lyderystės įgūdžius”
- „Daugiau tinklavedžiauti”
- „Mokytis naujų dalykų”
Šie punktai yra per daug abstraktūs. Iš jų neaišku, ką konkrečiai daryti rytoj.
Geras veiksmų planas
- „Iki kovo 1 d. užbaigti „Google Project Management” sertifikavimo kursą Coursera platformoje (4 val. per savaitę)”
- „Iki balandžio 15 d. pasiūlyti vadovui koordinuoti Q2 tarpfunkcinį projektą”
- „Kas mėnesį susitikti kavos pokalbiui su vienu žmogumi iš kitos komandos organizacijoje”
- „Per artimiausius 3 mėnesius surengti 2 vidines prezentacijas savo skyriaus rezultatų tema”
- „Iki birželio 1 d. rasti mentorių, kuris turi patirties komandos valdymo srityje, ir susitarti dėl reguliarių susitikimų”
Matote skirtumą? Kiekvienas punktas turi veiksmą, terminą ir aiškų rezultatą.
Prioritetų nustatymas
Negalite daryti visko vienu metu. Pasirinkite 2–3 veiksmus, kuriuos pradėsite pirma. Prioritetizavimo kriterijai:
Didžiausias poveikis: kuris veiksmas labiausiai priartins prie tikslo?
Mažiausias pasipriešinimas: kuris veiksmas reikalauja mažiausiai resursų pradėti?
Pagreičio efektas: kuris veiksmas atvers galimybes kitiems veiksmams?
Dažnai geriausias pirmas žingsnis yra tas, kuris yra lengviausias ir greičiausias, nes jis sukuria momentum. Kai jau pajudėjote, kiti žingsniai tampa lengvesni.
90 dienų planas
Ilgalaikius tikslus suskaidykite į 90 dienų sprintus. Per 90 dienų galite pasiekti apčiuopiamų rezultatų, bet laikotarpis pakankamai trumpas, kad nepasiduotumėte.
Pavyzdys: pirmasis 90 dienų sprintas
Tikslas: Padėti pamatus perėjimui iš specialisto į komandos lyderio poziciją.
Savaitės 1–4:
- Užpildyti savianalizės klausimyną (2 valandos)
- Pasikalbėti su 3 žmonėmis, kurie jau vadovauja komandai, ir sužinoti, kokie įgūdžiai jiems buvo svarbiausi pereinant į vadovo poziciją
- Pasirinkti vieną mokymosi kursą ir pradėti
Savaitės 5–8:
- Pasiūlyti vadovui koordinuoti mažesnį projektą
- Tęsti kursą (pasiekti bent 50%)
- Pradėti dokumentuoti savo pasiekimus kas savaitę
Savaitės 9–12:
- Užbaigti kursą arba pasiekti reikšmingą etapą
- Surengti pirmą vidinę prezentaciją
- Peržiūrėti 90 dienų rezultatus ir planuoti kitą sprintą
5 žingsnis: Peržiūros sistema – kaip nenuklystis nuo kelio
Planas be peržiūros yra tik dokumentas stalčiuje. Jums reikia sistemos, kuri reguliariai priverčia sustoti ir patikrinti: ar einu ten, kur noriu?
Savaitinė peržiūra (15 minučių)
Kas savaitę (geriausiai sekmadienio vakarą arba pirmadienio rytą) atsakykite į tris klausimus:
- Ką šią savaitę padariau savo karjeros plano labui?
- Ar buvo kliūčių? Jei taip, kaip jas pašalinsiu?
- Koks mano svarbiausias karjeros veiksmas kitą savaitę?
Mėnesinė peržiūra (30 minučių)
Kartą per mėnesį peržiūrėkite savo 90 dienų planą:
- Ar esu grafike?
- Ar mano prioritetai vis dar teisingi?
- Ar atsirado naujų galimybių, kurių neplanavau?
- Ar reikia koreguoti kursą?
Ketvirtinė peržiūra (1–2 valandos)
Kas 90 dienų atlikite gilesnę analizę:
- Kas pavyko per praėjusį ketvirtį?
- Kas nepavyko ir kodėl?
- Ar mano vizija vis dar ta pati? (Tai normalu, jei ji šiek tiek keičiasi)
- Kokie yra kito ketvirčio prioritetai?
- Ar reikia atnaujinti atotrūkio analizę?
Metinė peržiūra (pusė dienos)
Kartą per metus skirkite rimtą laiko bloką visam planui peržiūrėti:
- Ar mano vertybės ir interesai pasikeitė?
- Ar rinkos situacija pasikeitė taip, kad reikia koreguoti tikslus?
- Kiek priartėjau prie savo vizijos per metus?
- Kas buvo geriausi sprendimai šiais metais?
- Ką daryčiau kitaip?
Karjeros plano šablonas: užpildykite ir pradėkite
Štai struktūra, kurią galite nukopijuoti ir užpildyti savo duomenimis:
MANO KARJEROS PLANAS
Data: (kada sukūrėte / paskutinį kartą atnaujinote)
I. Kas aš esu dabar
- Dabartinė pozicija: _
- Darbo stažas šioje pozicijoje: _
- Mano 5 stipriausios kompetencijos: _
- Mano 3 pagrindinės silpnybės: _
- Mano 5 svarbiausios vertybės: _
- Kas man labiausiai patinka dabartiniame darbe: _
- Kas man labiausiai nepatinka: _
II. Kur noriu būti
- Mano vizija (idealios darbo dienos aprašymas): _
- Ilgalaikis tikslas (3–5 metai): _
- Vidutinės trukmės tikslas (1–3 metai): _
- Trumpalaikis tikslas (6–12 mėnesių): _
III. Ko man trūksta
- Kompetencijų atotrūkis (top 3): _
- Patirties atotrūkis: _
- Ryšių atotrūkis: _
- Žinių atotrūkis: _
IV. Ką darysiu (pirmasis 90 dienų sprintas)
- Veiksmas 1: _ (terminas: _)
- Veiksmas 2: _ (terminas: _)
- Veiksmas 3: _ (terminas: _)
V. Peržiūros datos
- Savaitinė peržiūra: kiekvienas _
- Mėnesinė peržiūra: kiekvieno mėnesio _
- Ketvirtinė peržiūra: _
- Metinė peržiūra: _
5 karjeros plano pavyzdžiai skirtingoms situacijoms
Pavyzdys 1: Jaunasis specialistas (1–3 metų patirtis)
Situacija: Marta, 26 m., dirba jaunesniąja marketingo specialiste IT įmonėje 1,5 metų.
Vizija: Per 4 metus tapti vyresnąja marketingo specialiste su fokusu į turinio strategiją ir galimybe vadovauti mažai komandai.
Atotrūkis: Trūksta SEO žinių gilumo, analitikos įgūdžių, patirties valdant biudžetą, mentoriaus.
Pirmasis 90 dienų sprintas:
- Pradėti Google Analytics sertifikavimo kursą (4 val./savaitę)
- Pasiūlyti vadovei imtis tinklaraščio turinio strategijos koordinavimo
- Rasti mentorę, dirbančią vyresniosios specialistės ar vadovės pozicijoje
Pavyzdys 2: Vidutinės karjeros profesionalas (5–10 metų patirtis)
Situacija: Tomas, 34 m., dirba finansų analitiku banke 6 metus. Jaučia stagnaciją.
Vizija: Per 3 metus pereiti į finansų skyriaus vadovo poziciją arba pakeisti sritį į fintech startuolių aplinką.
Atotrūkis: Trūksta vadovavimo patirties, fintech industrinių žinių, plataus profesinio tinklo už banko ribų.
Pirmasis 90 dienų sprintas:
- Dalyvauti 2 fintech industrinėse konferencijose ar renginiuose
- Pasiūlyti vadovui koordinuoti naują analitikos projektą su 2 jaunesniais analitikais
- Pradėti CFA ar ACCA kvalifikacijos modulį (jei dar neturi)
- Pasikalbėti su 3 žmonėmis, dirbančiais fintech sektoriuje
Pavyzdys 3: Karjeros keitėjas
Situacija: Laura, 38 m., dirba buhalterė 12 metų. Supranta, kad nori pereiti į personalo valdymo (HR) sritį.
Vizija: Per 2–3 metus dirbti HR specialiste su fokusu į darbuotojų ugdymą ir mokymų organizavimą.
Atotrūkis: Nėra formalaus HR išsilavinimo, nėra HR patirties, tačiau turi stiprius organizacinius įgūdžius, supranta verslo procesus ir finansus, yra gerai vertinama kaip kolegė.
Pirmasis 90 dienų sprintas:
- Pradėti HR bazinį kursą (universiteto ar profesinės platformos)
- Pasikalbėti su savo įmonės HR skyriaus vadove apie galimybes savanoriškai prisidėti prie HR projektų (pvz., naujokų adaptacijos proceso)
- Pradėti skaityti 2–3 HR tinklaraščius ar knygas pagrindinėmis temomis
- Rasti mentorių HR srityje
Pavyzdys 4: Specialistas, norintis tapti vadovu
Situacija: Darius, 31 m., dirba programuotoju technologijų įmonėje 5 metus. Techniškai stiprus, bet nori vadovauti komandai.
Vizija: Per 2 metus tapti techninės komandos lyderiu (tech lead) su 4–6 programuotojais savo atsakomybėje.
Atotrūkis: Trūksta žmonių valdymo patirties, komunikacijos su verslo puse įgūdžių, supratimo apie projektų valdymo metodologijas.
Pirmasis 90 dienų sprintas:
- Užbaigti Scrum Master ar Project Management Fundamentals kursą
- Pasiūlyti vadovui tapti mentoriumi naujam komandos nariui
- Pradėti dalyvauti susitikimuose su verslo puse (produkto komanda, klientų aptarnavimas)
- Perskaityti vieną knygą apie techninę lyderystę (pvz., „The Manager’s Path” by Camille Fournier)
Pavyzdys 5: Verslininko kelias
Situacija: Ieva, 29 m., dirba pardavimų vadybininke 4 metus. Svajoja pradėti savo verslą e-komercijos srityje.
Vizija: Per 2 metus turėti veikiantį e-komercijos verslą, kuris generuoja pakankamai pajamų, kad galėtų palikti samdomą darbą.
Atotrūkis: Trūksta verslo kūrimo žinių, e-komercijos techninių įgūdžių, finansinės „pagalvės”, produkto idėjos validacijos.
Pirmasis 90 dienų sprintas:
- Suformuluoti 3 produkto idėjas ir validuoti jas su 20 potencialių klientų (apklausos, pokalbiai)
- Pradėti kaupti finansinę „pagalvę” (atsidėti X eurų per mėnesį)
- Išmokti Shopify ar kitos e-komercijos platformos pagrindus
- Pasikalbėti su 2 žmonėmis, jau valdančiais e-komercijos verslą
7 dažniausios klaidos kuriant karjeros planą
1. Per didelė orientacija į pareigybės pavadinimą
„Noriu būti direktorius” nėra karjeros planas. Tai statuso siekis. Klauskite: kokį darbą noriu dirbti kasdien? Su kokiais žmonėmis? Kokioje aplinkoje? Pareigybė yra tik etiketė.
2. Kitų žmonių lūkesčių kopijavimas
Jūsų tėvai nori, kad taptumėte gydytoju. Jūsų draugai visi eina į IT. Jūsų partneris mano, kad turėtumėte siekti vadovaujančios pozicijos. Jų nuomonė yra vertinga, bet jūsų karjeros planas turi atspindėti jūsų vertybes ir interesus, o ne jų.
3. Plano neužrašymas
Planas galvoje nėra planas. Tai viltis. Užrašykite, net jei tai tik puslapio ilgio dokumentas. Fizinis užrašymas priverčia smegenius apdoroti informaciją giliau ir padidina įsipareigojimą.
4. Per didelė detalė arba per mažai detalių
Vienas ekstremas: 20 puslapių dokumentas su kiekvienos savaitės planu penkeriems metams. Kitas ekstremas: „Noriu augti.” Abu neveikia. Geras planas turi aiškius tikslus, konkrečius artimiausio ketvirčio veiksmus ir lanksčius ilgalaikius orientyrus.
5. Niekada neatnaujinamas planas
Planas, sukurtas prieš dvejus metus ir nė karto neatnaujintas, yra bevertis. Jūsų situacija keičiasi, rinka keičiasi, jūsų interesai keičiasi. Reguliarios peržiūros yra ne papildoma užduotis, o pati plano esmė.
6. Per didelis fokusas į „ką” vietoj „kodėl”
„Noriu uždirbti 5 000 eurų per mėnesį” yra „ką”. „Noriu finansinės laisvės, kad galėčiau skirti daugiau laiko šeimai ir kelionėms” yra „kodėl”. Kai žinote „kodėl”, „ką” gali keistis, o motyvacija išlieka.
7. Veikimas be pagalbos
Karjeros planavimas nėra solo sportas. Mentoriai, karjeros konsultantai, patikimi kolegos ir draugai gali pamatyti tai, ko jūs nematote. Jie gali užduoti klausimus, kurių patys sau neuždavėte. Prašyti pagalbos nėra silpnybė, tai strategija.
Kaip karjeros planas veikia realiame gyvenime
Karjeros planas neveikia kaip GPS navigacija: „po 200 metrų sukite kairėn.” Jis veikia kaip kompasas: „šiaurė yra ten.”
Realiame gyvenime atsitiks dalykų, kurių neplanavote:
- Gausite pasiūlymą, kurio nesitikėjote
- Jūsų svajonių pozicija bus panaikinta dėl reorganizacijos
- Atrasite naują sritį, kuri jus sužavės
- Gyvenimo aplinkybės (šeima, sveikata, perkraustymas) pakeis prioritetus
Visa tai yra normalu ir nekeičia plano vertės. Planas suteikia struktūrą, per kurią galite vertinti šiuos neplanuotus įvykius. Kai gaunate netikėtą darbo pasiūlymą, turite klausti: „Ar tai priartina mane prie mano vizijos, ar nutolina?” Be plano šis klausimas neturi prasmės.
Geriausias karjeros planas yra toks, kurį reguliariai atnaujinate, kuris atspindi jūsų tikrąsias vertybes ir kuris verčia jus veikti, o ne tik svajoti.
Praktinis pirmasis žingsnis: pradėkite šiandien
Jei perskaičius šį straipsnį jaučiate, kad turite per daug informacijos ir nežinote, nuo ko pradėti, štai vienas veiksmas, kurį galite atlikti per artimiausią valandą:
Paimkite tuščią lapą ir parašykite atsakymus į šiuos 5 klausimus:
- Kas man šiandien labiausiai patinka mano darbe?
- Kas labiausiai nepatinka?
- Jei galėčiau dirbti bet ką pasaulyje, ką daryčiau?
- Kokio vieno įgūdžio man labiausiai trūksta, kad priartėčiau prie to?
- Ką galiu padaryti per artimiausias 2 savaites, kad pradėčiau tą įgūdį ugdyti?
Tai nėra pilnas karjeros planas. Tai jo pradžia. Ir pradžia yra sunkiausia dalis. Kai turėsite šiuos 5 atsakymus, kitas žingsnis taps aiškus pats savaime: grįžkite prie šio straipsnio, užpildykite pilną šabloną ir pradėkite savo pirmąjį 90 dienų sprintą.
Karjeros planas negarantuoja, kad viskas klostysis tobulai. Bet jis garantuoja, kad kiekvienas jūsų sprendimas bus sąmoningas, o ne atsitiktinis. Ir per 5, 10, 20 metų tai padaro milžinišką skirtumą.