Teambuildingas jau seniai tapo korporatyvinio pasaulio standartu. Kone kiekviena įmonė bent kartą per metus surenka darbuotojus bendrai veiklai, tikėdamasi, kad po kelių valandų virvių trasos ar kūrybinių dirbtuvių kolektyvas taps stipresnis, darnesnis ir produktyvesnis.
Bet ar tikrai taip nutinka?
Tiesa ta, kad teambuildingas turi ir tamsiąją pusę. Blogai suplanuotas, netinkamai parinktas ar priverstinis komandos stiprinimo renginys gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Darbuotojai grįžta nusivylę, vadovai švaisto biudžetą, o tarpusavio santykiai kartais pablogėja vietoj to, kad pagerėtų.
Šiame straipsnyje atvirai aptarsime 12 pagrindinių teambuildingo trūkumų, su kuriais susiduria Lietuvos ir pasaulio įmonės. Taip pat pateiksime konkrečius patarimus, kaip šių problemų išvengti.
1. Priverstinis dalyvavimas sukelia pasipriešinimą
Vienas didžiausių teambuildingo paradoksų: veikla, kuri turėtų suvienyti komandą, dažnai prasideda nuo konflikto. Kai dalyvavimas yra privalomas, darbuotojai iš karto jaučia spaudimą. Vietoj entuziazmo atsiranda vidinis pasipriešinimas.
Žmogus, kuris šeštadienio rytą norėtų praleisti su šeima, bet yra priverstas lipti į kajakus su kolegomis, nesijaučia motyvuotas. Jis jaučiasi kontroliuojamas.
Tyrimai rodo, kad priverstinė „laisvalaikio” veikla darbo kontekste mažina pasitenkinimą darbu. Žmonės vertina autonomiją, tai yra galimybę patys spręsti, kaip leidžia savo laiką. Kai ši autonomija atimama, net ir smagiausia veikla praranda prasmę.
Kaip to išvengti: Suteikite darbuotojams pasirinkimą. Pasiūlykite kelias veiklos alternatyvas arba leiskite nedalyvauti be jokių pasekmių. Tikras komandos stiprinimas prasideda nuo pagarbos kiekvieno riboms.
2. Introvertai kenčia tyliai
Tipinis teambuildingas yra sukurtas ekstravertams. Garsi muzika, grupinės užduotys, vieši pasisakymai, spontaniški žaidimai prieš visą komandą. Introvertiškiems darbuotojams tokia aplinka yra ne įkvėpimas, o stresas.
Introvertai sudaro maždaug 30–50 procentų populiacijos. Tai reiškia, kad kas antras ar kas trečias jūsų komandos narys galimai jaučiasi nepatogiai per tradicinius teambuildingo renginius.
Problema ta, kad introvertai retai skundžiasi garsiai. Jie tiesiog nutyla, atsitraukia, o po renginio jaučiasi dar labiau atsiskyrę nuo kolektyvo. Ironija akivaizdi: veikla, kuri turėtų suartinti, faktiškai atstumia dalį komandos.
Kaip to išvengti: Planuokite veiklas, kurios tinka skirtingiems temperamentams. Mažos grupės, ramioji refleksija, kūrybinės dirbtuvės be viešo pristatymo, tai formatai, kuriuose introvertai gali atsiskleisti savo stipriosiomis pusėmis.
3. Didelės finansinės išlaidos su abejotina grąža
Teambuildingo renginių kaina gali siekti nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių eurų. Kai pridedame kelionės išlaidas, apgyvendinimą, maitinimą ir organizatorių paslaugas, suma tampa rimta biudžeto eilutė.
O kokia grąža? Dažniausiai niekas jos nematuoja.
Remiantis verslo praktika, dauguma įmonių nevertina teambuildingo efektyvumo jokiais konkrečiais rodikliais. Nėra „prieš ir po” tyrimų, nėra darbuotojų apklausų, nėra produktyvumo matavimų. Pinigai išleidžiami, ir visi tikisi, kad „kažkas pasikeitė”.
Realybėje trumpalaikis emocinis pakylėjimas po renginio dingsta per kelias dienas. Grįžus į kasdieninę rutiną, seni įpročiai ir konfliktai grįžta kartu.
Kaip to išvengti: Prieš investuodami į teambuildingas, apibrėžkite konkrečius tikslus ir matavimo kriterijus. Ko tiksliai norite pasiekti? Geresnio bendravimo? Mažesnės darbuotojų kaitos? Matuokite rezultatus po mėnesio, trijų mėnesių ir pusmečio.
4. Paviršutiniškumas vietoj tikrų pokyčių
„Pastatėme tiltu iš makaronų ir supratome, kad turime geriau bendrauti.” Skamba pažįstamai?
Viena didžiausių teambuildingo problemų yra paviršutiniškumas. Daugelis veiklų sukuria iliuziją, kad komanda kažką išmoko, nors iš tikrųjų įvyko tik trumpalaikė pramoga.
Tikros komandos problemos, tokios kaip pasyviai agresyvus bendravimas, neaiškūs vaidmenys, toksiškas vadovavimas ar neišsakyti konfliktai, negali būti išspręstos per vieną popietę lauko žaidimų aikštelėje.
Teambuildingas dažnai tampa pleistru ant gilios žaizdos. Jis uždaro akis nuo tikrųjų problemų, sukurdamas jaukų jausmą, kad „mes kažką darome dėl komandos”.
Kaip to išvengti: Atskirite pramoginį teambuildingas nuo tikrojo komandos vystymo. Jei komandoje yra rimtų bendravimo problemų, investuokite į profesionalų komandos koučingą, mediaciją ar organizacinę konsultaciją, ne į paintballą.
5. Fizinės veiklos diskriminuoja dalį darbuotojų
Virvių parkai, estafetės, sporto varžybos, rafting. Populiariausios teambuildingo veiklos dažnai reikalauja fizinio pajėgumo, kurio turi ne visi darbuotojai.
Žmogus su negalia, vyresnio amžiaus darbuotojas, nėščia moteris ar žmogus su lėtine liga gali jaustis atstumtas, kai visa komanda bėga estafetę, o jis sėdi ant suolo ir žiūri.
Tai ne tik empatiškumo klausimas. Tai gali sukelti realias teisines problemas, susijusias su diskriminacija darbo vietoje.
Net ir tarp fiziškai sveikų darbuotojų atsiranda nelygybė. Tas, kuris sportuoja kiekvieną dieną, bus herojus, o kolega, kuris mėgsta knygas, jausis nevykėliu. Ar tikrai tokia žinutė stiprina komandą?
Kaip to išvengti: Rinkitės veiklas, kuriose visi gali dalyvauti lygiomis sąlygomis. Kulinarinės dirbtuvės, intelektiniai žaidimai, kūrybiniai projektai, diskusijų formatai, tai veiklos, kur svarbu mąstymas, ne fizinė jėga.
6. Asmeninių ribų pažeidimas
Teambuildingas neretai verčia žmones atskleisti dalykus, kurių jie nenoretų dalintis darbo aplinkoje. „Papasakokite apie savo didžiausią baimę.” „Pasidalinkite asmeniniu iššūkiu.” „Apkabinkite kolegą ir pasakykite, ką jame vertinate.”
Tokios užduotys sukuria dirbtinį intymumą, kuris daugeliui žmonių yra nepatogus ir netinkamas darbo kontekste.
Profesionalūs santykiai turi ribas, ir tai yra sveika. Kolega neprivalo žinoti apie tavo šeimos problemas, o tu neprivali apkabinti žmogaus, su kuriuo bendrauni tik per susirinkimus.
Kai šios ribos pažeidžiamos per teambuildingas, darbuotojai gali jaustis pažeidžiami, nepatogiai, o kai kuriais atvejais, net nesaugiai.
Kaip to išvengti: Venkite veiklų, kurios reikalauja asmeninio atsivėrimo. Fokusuokitės į profesinį bendradarbiavimą, bendrų problemų sprendimą ir komandinius iššūkius, kurie nereikalauja dalintis privačia informacija.
7. Esamų konfliktų paaštrėjimas
Jei komandoje jau yra įtampa tarp tam tikrų žmonių, teambuildingas gali ją ne sumažinti, o padidinti.
Įsivaizduokite situaciją: du kolegos, kurie dėl projekto nesutaria jau kelis mėnesius, staiga turi dirbti vienoje komandoje virvių trasoje. Stresas, konkurencija ir artimas kontaktas gali sukelti atvirą konfliktą, kuris darbo aplinkoje dar buvo kontroliuojamas.
Alkoholis, kuris dažnai lydi teambuildingo vakarinius renginius, šią riziką padidina dar labiau. Atsipalaidavę žmonės pasako tai, ką blaivūs laikė sau. Pirmadienio rytą biure visi prisimena, kas ką pasakė, bet niekas nenori apie tai kalbėti.
Kaip to išvengti: Prieš planuodami teambuildingas, įvertinkite esamą komandos dinamiką. Jei yra neišspręstų konfliktų, pirmiausia spręskite juos individualiai, o tik tada galvokite apie bendrą veiklą.
8. Laiko švaistymas produktyvumo sąskaita
Kiekviena teambuildingo diena yra prarastas darbo diena. Kai kuriems darbuotojams tai reiškia artėjančius terminus, susikaupusias užduotis ir papildomą stresą grįžus.
Jei teambuildingas vyksta darbo dienomis, darbuotojai praranda produktyvų laiką. Jei savaitgaliais, jie praranda asmeninį laiką. Abu scenarijai sukelia nepasitenkinimą.
Vidutiniškai vienos dienos teambuildingas su pasiruošimu ir kelione atima 10–12 valandų. Padauginkite tai iš 20 komandos narių, ir gausite 200–240 prarastų darbo valandų. Ar rezultatas vertas šios investicijos?
Kaip to išvengti: Apsvarstykite trumpesnius formatus, pavyzdžiui, 2–3 valandų sesijas darbo metu, kurios nesuardo viso darbo dienos ritmo. Arba integruokite komandos stiprinimo elementus į kasdieninę darbo rutiną vietoj vienkartinių renginių.
9. „Vienas dydis tinka visiems” požiūris neveikia
Daugelis teambuildingo organizatorių siūlo standartinius paketus: orientacinis žaidimas, kūrybinės dirbtuvės arba sporto varžybos. Problema ta, kad kiekviena komanda yra skirtinga.
IT skyriaus programuotojų komanda turi visiškai kitokius poreikius nei pardavimų skyrius. Naujai suformuota komanda susiduria su kitais iššūkiais nei ta, kuri dirba kartu penkerius metus.
Kai teambuildingo veikla neatitinka tikrųjų komandos poreikių, ji tampa beprasme pramoga. Darbuotojai tai jaučia ir pradeda traktuoti teambuildingas kaip formalumą, kurį reikia „iškęsti”.
Kaip to išvengti: Prieš rinkdamiesi veiklą, atlikite komandos poreikių analizę. Paklauskite pačių darbuotojų, ko jiems trūksta. Galbūt jiems reikia ne virvių parko, o paprasčiausio atviro pokalbio su vadovu prie kavos.
10. Dirbtinai sukurta hierarchija arba jos ignoravimas
Teambuildingo metu dažnai nutinka vienas iš dviejų dalykų: arba vadovas dominuoja visose veiklose, arba bandoma dirbtinai sukurti „lygiateisiškumo” iliuziją.
Pirmu atveju teambuildingas tampa dar viena arena, kurioje vadovas demonstruoja savo galią. Darbuotojai tai mato ir dar labiau užsidaro.
Antru atveju visi apsimeta, kad hierarchijos nėra. „Šiandien mes visi lygūs!” Bet pirmadienį tas pats žmogus vėl priims sprendimus dėl tavo atlyginimo ir karjeros. Ši dirbtinė lygybė atrodo nenuoširdi ir niekas ja netiki.
Kaip to išvengti: Būkite atviri dėl vaidmenų. Vadovas gali dalyvauti kaip komandos narys, bet neturėtų apsimesti, kad hierarchija dingo. Geriau sukurti aplinką, kurioje kiekvienas gali laisvai reikšti nuomonę, nepriklausomai nuo pareigų.
11. Trumpalaikis efektas be ilgalaikės strategijos
Net ir geriausiai suplanuotas teambuildingas turi vieną struktūrinę silpnybę: jis yra vienkartinis įvykis.
Moksliniai tyrimai apie grupių dinamiką rodo, kad komandos santykiai formuojasi per kasdienę sąveiką, ne per pavienius renginius. Viena diena gamtoje negali kompensuoti 364 dienų toksiškos darbo kultūros.
Dažna situacija: po teambuildingo visi jaučiasi puikiai, dalinasi nuotraukomis socialiniuose tinkluose ir sako, kokia puiki komanda. Po savaitės viskas grįžta į senas vėžes. Tie patys nesutarimai, tas pats komunikacijos trūkumas, tos pačios problemos.
Kaip to išvengti: Integruokite komandos stiprinimą į kasdienę darbo kultūrą. Reguliarūs trumpi check-in susitikimai, atviras grįžtamasis ryšys, bendri pietūs kartą per savaitę, tai paprasti, bet nuoseklūs veiksmai, kurie duoda ilgalaikių rezultatų.
12. Kultūrinių ir asmeninių skirtumų ignoravimas
Šiuolaikinės komandos yra įvairios. Jose dirba skirtingų amžiaus grupių, kultūrų, religijų ir gyvenimo būdo žmonės. Teambuildingo veikla, kuri neatkreipia dėmesio į šiuos skirtumus, gali tapti nemalonia patirtimi.
Alkoholio degustacija netinka žmonėms, kurie negeria dėl religinių ar sveikatos priežasčių. Vakarienė restorane gali būti sudėtinga vegetarams ar žmonėms su maisto alergijomis. Šeštadieninis renginys gali prieštarauti kai kurių darbuotojų religinėms praktikoms.
Kai organizatoriai neatsižvelgia į šiuos niuansus, dalis komandos jaučiasi nematoma arba, dar blogiau, priversta prisitaikyti prie daugumos.
Kaip to išvengti: Prieš planuodami renginį, anonimine apklausa sužinokite apie komandos narių apribojimus ir pageidavimus. Rinkitės neutralias veiklas, kurios neprieštarauja niekieno vertybėms ar fizinėms galimybėms.
Tai ar teambuildingas yra visiškai nenaudingas?
Ne. Teambuildingas gali būti vertingas, kai jis yra gerai apgalvotas, tiksliai nukreiptas ir integruotas į platesnę komandos vystymo strategiją.
Problema ne pačioje idėjoje, o jos įgyvendinime. Per dažnai teambuildingas tampa:
- Formalumu, kurį HR skyrius atlieka „varnelei” pažymėti
- Vadovų ambicijų projekcija, o ne darbuotojų poreikių atspindžiu
- Vienkartine pramoga, kuri nepakeičia nieko ilgalaikėje perspektyvoje
- Prievartiniu renginiu, kuris kuria priešingą efektą
Ką daryti vietoj tradicinio teambuildingo?
Jei atpažinote šiame straipsnyje aprašytas problemas, štai kelios alternatyvos, kurios dažnai veikia geriau nei klasikinis teambuildingas:
Reguliarūs vienas-su-vienu pokalbiai. 30 minučių pokalbis su kiekvienu komandos nariu kartą per mėnesį duoda daugiau nei metinis renginys su virvių trasa.
Bendri projektai su aiškia verte. Vietoj dirbtinių užduočių duokite komandai galimybę kartu kurti kažką prasmingo, pavyzdžiui, socialinės atsakomybės projektą ar vidinę inovaciją.
Darbo aplinkos gerinimas. Kartais geriausia investicija į komandą yra patogesnis biuras, lankstesnis darbo grafikas ar papildoma poilsio diena.
Profesionalus komandos koučingas. Jei komandoje yra gilių bendravimo problemų, profesionalas padės jas identifikuoti ir spręsti sistemiškai, ne per žaidimus.
Neformalūs susitikimai be programos. Kartais paprastas bendras pietavimas ar kava po darbo, be jokios „oficialios programos”, suartina žmones labiau nei bet kokia organizuota veikla.
Pagrindiniai akcentai
Teambuildingas nėra blogas pats savaime, bet jis turi rimtų trūkumų, kuriuos verta žinoti prieš investuojant laiką ir pinigus:
- Priverstinis dalyvavimas sukuria pasipriešinimą, o ne vienybę
- Introvertai ir fiziškai apriboti darbuotojai dažnai jaučiasi atstumti
- Finansinė grąža retai matuojama ir dažnai abejotina
- Paviršutiniškos veiklos neišsprendžia gilių komandos problemų
- Trumpalaikis efektas išnyksta per kelias dienas
- Kultūriniai ir asmeniniai skirtumai dažnai ignoruojami
Geriausias komandos stiprinimas vyksta ne per vieną renginį, o per kasdienę darbo kultūrą, kurioje žmonės jaučiasi girdimi, vertinami ir gerbiami. Prieš planuodami kitą teambuildingas, paklauskite savęs: ar tai tikrai sprendžia mūsų komandos problemą, ar tik sukuria iliuziją, kad kažkas daroma?
Atsakymas į šį klausimą padės priimti teisingą sprendimą.