Personalo atrankos specialistai, kalbėdami apie darbo rinką, nepaisant sunkmečio, mano, kad šiandien turime darbuotojų rinką – gerų specialistų tikrai trūksta. Tačiau tiems, kurių gerais specialistais pavadinti negalima, labiausiai stinga lojalumo ir supratimo, kad apie savo įmonę verčiau kalbėti gerus dalykus arba tiesiog patylėti.
Kas yra geras ir nelabai geras darbuotojas
Žingeidumas, darbštumas, motyvacija, – ko labiausiai pasigenda darbo rinkoje vardina personalo paieškos, atrankos ir konsultacijų bendrovės „Alliance for recruitment“ plėtros direktorius Andrius Francas.
„Žmogus turi labai norėti kasdien gauti naujos informacijos ir domėtis ne tik tuo, kas vyksta jo srityje, bet ir kas pasaulyje dedasi. Kiekvienoje pareigybėje reikia bendrauti su žmonėmis ir reikia žinoti, kas dedasi pasaulyje“, – kalba A. Francas, nors ir pripažįsta, kad su kiekvienais metais informacijos srautas auga milžiniškais tempais.
Jo teigimu, jauniems žmonėms ypač stinga darbštumo.
„Kas yra darbštumas? Kartais tai yra ir viršvalandžiai, bet kartais tai tiesiog gebėjimas dirbti darbą ir neužsiimti pašaliniais dalykais – išlįsti iš socialinių tinklų ir pokalbių programų“, – kalba jis.
Pasak A. Franco, geras vadovas supranta, kad versti dirbti viršvalandžius per ilgai neįmanoma, nes darbuotojas kitaip praras energiją, tačiau jauniems žmonėms apskritai stinga atsidavimo darbui. Todėl jauno žmogaus CV su įrašu apie virėjo darbą yra vertingesnis už tą, kuriame matyti tuščiai praleistos vasaros.
„Gal todėl, kad buvo lengva užaugti, jie turėjo tam visas sąlygas. Tie, kurie yra studentai ir dirba, super, jie sugeba tai derinti – tai privalumas. Žiūrėdami į praeitį matome ateitį – iš kur atsiras tas darbštumas, jeigu visas vasaras žmogus nieko neveikė? Kuo toliau, tuo daugiau tokių atsipalaidavusių žmonių matote. O reikia patirties, nesvarbu kokios. Jeigu buvai virėju, reiškia, sugebi dirbti įtemptoje aplinkoje, greitai spręsti klausimus, problemas, neprideginti keptuvės– tiesiog nebijai sunkaus darbo, o tai jau privalumas“, – kalba A. Francas.
Tuo tarpu „Search Group“ vadovas Šarūnas Dyburis nesutinka, kad lietuviams trūksta darbštumo.
„Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus atskirai, o lietuviai pripratę dirbti daug“, – DELFI sakė jis.
Lojalumas: visi elgiasi kaip jiems geriau
Abu pašnekovai sutinka, kad viena didesnių problemų – lojalumo stygius, kuomet geras darbuotojas nebijo užtrukti darbe ir yra geras kompanijos ambasadorius nedarbo metu.
„Kiek mes turime pavyzdžių, kai tik uždarę duris įmonės darbuotojai pradeda ją keikti arba skleidžia neigiamą informaciją. Tada kyla natūralus klausimas, ką ten veiki? Tikriausiai yra kita įmonė, kur galima išnaudoti savo galimybes“, – sako Š. Dyburis.
Jis pabrėžia, kad tylėjimas visada atsiperka, nes neigiama informacija apie įmonę sklinda labai greitai tokioje seklioje rinkoje kaip Lietuva. Nebūtina girti ir meluoti, užteks kalbėti bent jau neutraliai, kalba jis.
Anot A. Franco, visi – ir darbuotojai, ir darbdaviai elgiasi taip, kaip jiems geriau. Darbdavys atėjus krizei atleidžia tuos, kurie dirba prasčiausiai. Nors krizės metu ypač stinga komunikacijos – pasakyti savo geriems darbuotojams, kad įmonė juos vertina ir pasistengs padaryti viską, kad jį išlaikytų. Sąžiningumas ir atvirumas visų pirmiausia ir yra lojalumas, apibrėžia A. Francas.
„Tai kartais yra daugiau, nei pakelti žmogui 5 proc. atlyginimą. Tada darbuotojas atsimoka tuo pačiu lojalumu“, – sako A. Francas. Anot jo, lojalumas kaip atvirumas būtinas ir tais atvejais, kai darbuotojas, prieš pradėdamas ieškoti naujo darbo, prieš tai pirmiausia prisipažįsta savo dabartiniam darbdaviui, kad yra nepatenkintas sąlygomis ir nori pokyčių.
„Blogas darbdavys sakys, kad atleidžia žmogų iš karto. Geras sės kalbėtis, kaip galima pataisyti dalykus: keisti atlygį, duoti laisvų darbo dienų ir pan. Kompromisas – taip pat lojalumas“, – dėstė A. Francas. Jo nuomone, būtent todėl skandinaviškos įmonės labai populiarios Lietuvoje – nes jos darbuotojų šiaip sau nemėto.
Š. Dyburis skaičiuoja, kad šiandien žmonės trumpiau išdirba kompanijoje ir tai taip pat nelojalumo ženklas.
„Anksčiau darbus keisdavo, kas penkerius – septynerius metus, dabar – kas trejus ir dažniau“, – svarsto jis.
Apie stiprų ir silpną vadovą
„Labai mažai vadovų šiuo metu yra Lietuvoje, kurie leistų sau samdyti protingesnius už save. Mes visada sakome, kad gero vadovo principas yra tai, kad tu gali leisti sau pasamdyti protingesnį. Vadovas turėtų būti idėjų generatorius, iš jo neturėtų būti reikalaujama žinoti viską. Baimė, kad atėjęs kitas žmogus išstums – silpnumo požymis. Yra toks posakis, kad žuvis pūva nuo galvos. Ir tikrai yra daug tokių kompanijų, kur vadovas yra stabdis“, – pasakoja Š. Dyburis.
Su tokia nuomone sutinka ir A. Francas, kurio nuomone, silpnas vadovas visuomet baiminasi turėti stiprių konkurentų įmonėje.
„Tų, kurie galėtų potencialiai tapti konkurentai. Stipresni vadovai mato tai kaip privalumą, kad jie turi žmogų, kuris išvykus galėtų juos pavaduoti ir viską valdyti. Yra tokių įmonių, kur vadovas ateina į darbą keturioms valandoms per savaitę. Tai universalus vadovas, kai be jo viskas veikia, o rezultatai gerėja“, – sako A. Francas.
Paskelbta 2012-03-11 www.delfi.lt.
